SLEEP ON IT
arba kodėl mokytis kasdien po mažai yra geriau negu retai ir po daug.
Kai kokia kailinė kepurė, būsianti naudinga tik kitą žiemą, įkrenta į akį – pasakai sau SLEEP ON IT. Nuspręsi šviežia galva rytoj, nes pasitiki miegu. Tada kitą dieną grįžti į parduotuvę ir nusiperki kepurę. Sumoje gaunasi daugiau iššvaistyto laiko ir
-atsakingai su savimi pasitari,
-aiškiau suvoki kepurės vertę ir turėjimo troškimą,
– įsijauti į kepurės sąvininkės projekciją,
-apsvarstai panaudą ir išlaidas,
-įvertini džiaugsmą už kurį užmoki,
-iš naujo suprojektuoji mintyse atvaizdą kaip šauniai su kepure atrodysi.
Visa tai svarbiau nei pati kepurė, juk taip ir išmokstame save.
SLEEP ON IT kai nerandame problemos sprendimo, kai užsidegame sugriauti ką ilgai stateme, kai imamės iššūkio kuriam, tikėtina, neturime laiko, jėgų, rankų.
Aš sakau SLEEP ON IT kai mokomės anglų.
Atmintyje telpa tiek kiek telpa, laiko yra irgi ne daugiau nei yra. SLEEP ON IT, kad užkurtum mokymosi ritmą, nenutoltum užsimiršimu, neišvargtum.
Mokantis smagiu ir ritmingu žingsniu dalykai sukimba į ryšį, žavios, tik tau tinkančios smulkmenos pasilieka, išsigrynina savitas kalbos stilius. Svarbu būti kalboje ne tik antradienį ir ketvirtadienį, o kasdien, su ja miegoti, ją išmylėti, ją skaityti, ją reikia suvalgyti, kad ir kalba tave vartotų.
Mokydamiesi kasdien nepadauginkite taisyklių, jų kabinkite tiek, kiek telpa į dienos šaukštą, per savaitę žiūrėk ir dubenėlis, o ir kepurė jau nebe tuščia.